Puslapiai

2010 m. kovo 27 d., šeštadienis

Pakibo arba netikėta idėja iš pilnos spintos - vykus

Taip jau nutinka, kad ima ir pakimba...
Kompiuteris...
Darbai...
Įkyri mintis...
Melodija...
Klausimas, o dar blogiau daug klausimų...Betgi į visus klausimus atsakymų nerasi, juk vyrai taip ir nežino ko nori moterys :)

Man kol kas pakibo kūrybinis procesas. Pastarosiomis savaitėmis sėdžiu prie asmeninio puslapio, užstrigau ties galerija. Niekaip neapsisprendžiu kaip suskirstyti savo darbus, kurių pasirodo pas mane ne tiek jau mažai... Mąstau, kad rytas už vakarą bus protingesnis ir ryt viskas išsispręs.

Turiu jums kai ką labai seniai padaryto ir neparodyto. Mano manymu, tai vienas geriausiai man pavykusių dekupažo darbų. Nežinau kaip jums, bet man geriausi būna tie, kurie nebūna ilgai svarstyti ir apmąstyti. Jie gimsta staiga, vos tik išvydus servetėlės raštą, piešinį ar daiktą.

Turiu dėžėje ko gero keletą šimtų servetėlių, kurias susirinkau be priežasties. Buvo gi madinga keistis, pirkti užsimerkus, gal visgi prireiks, todėl, kad gražu, kad artėja Kalėdos, Velykos ar dar kokia kita šventė. Šita tiks šitam, o šita - kitam ir nesvarbu, kad tam kam ji skirta net nebus įrašyta į tavo darbų sąrašą. Beje, jis irgi kartais pakimba :D Tai va ta dėžė taip ir tupi spintoje, su vis didėjančiu skaičiu servetėlių, pasirodo iš šitos ligos išsikapstyti ne taip jau lengva.

Neslėpsiu ir to, kad šalia tų servetėlių yra na gal šiek tiek mažesnis skaičius dekoravimui skirtų daiktų. Arbatinės, dėžutės, pakabos, rėmeliai... O dar skardinėlės nuo tuno, dėželės nuo kavos... Nejaukiai apsidairau ir bandau suvokti kur visa tai telpa, o aš dar neprakalbau apie skrebinimą, siuvinėjimą, vėlimą, papuošalų vėrimą... "Vargšė" mano spinta...

Kita vertus neįsivaizduoju savęs be viso šito bardakėlio, be užsikuitimo iki paryčių, be išsitepliojusių vaikų paslapčia nuvogusių dažus, apkrauto stalo, lentynų, be atvėsusio puodelio arbatos... Be viso šito ko gero neišsipildytų ir tos staigios idėjos, kurioms užbaigti prireikia senai spintoje gulinčių karoliukų, nepanaudotų dažų ar išplėšytos servetėlės.

Taigi pristatau. Dėžę Adomui.




5 komentarai:

  1. Deze - nuostabi! Tikra tiesa - geriausi darbai tie, kurie atliekami spontaniskai, kurybinei minciai uzplaukus ir kankinusiai tol, kol nenurimsi ir nepagaminsi...

    Bet labiausiai suzavejo tavo rasymo stilius! Skaitau ir tarsi pati isgyvenu tai...nuostabus jausmas! Tu tikrai galetum rasyti knyga...apie ka nors, nesvarbu...kad ir minciu kratinys ala Ilona... :) ACIU kad dalinies!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Labai grazi dezute! Su Velykomis!!!

    AtsakytiPanaikinti
  3. oi, man irgi l.gražu (o jei jau visai atvirai, dekupažas man ne itin dažnai ir tikrai ne visų gražu būna :P)
    ir bardakėlį aš laaabai gerai suprantu. tas gal ir ne gražu, ale l. sava ir miela.
    gerai, kad grįžai, laukėm...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ačiū už gražius žodžius, tiesiog įkvepiat rašyt... Nepatikėsit gal, bet ilgą laiką galvojau, kad rašyt visiškai nemoku...
    Dabar rašau, tai kas ant širdies gula...
    Darau tai, kas prie rankų limpa :)

    AtsakytiPanaikinti