Skrebukas. Laisvai...

Nesu iš tų, prieš kameras laisvai besielgiančių, žmonių. Aišku pati belakstydama su kamera verčiu paprakaituoti kitus :D Nežinau lengva su manimi ar ne, bet visada stengiuosi, kad kitam kuo lengviau būtų ir kad mano objektas pajustų laisvę ir malonumą.  Ne visiems taip paprasta, negalvokit, kad paprasta ir man. Kad ir kaip ten bebūtų, juk taip svarbu išlikti gražiais bet kokiam kadre, o tada jau laisvė išgaruoja...Gal šlakelį karšto vyno ?..
Kad ir kaip ten bebūtų, man lengviausia būnant su draugais. Geroje kompanijoje, ar net dviese galima praleisti puikiai laiką ir tada širdyje būna ramu, ir aplinka labiau džiugina, ir šypseną žiūrėk, praeivis išspaudžia, tada ir tu jam gali mielai nusišypsot ir netgi pasimaivyt.
Pernai su Eglute smagiai aplėkėm Tekstilės Bienalę... Nuo senamiesčio iki "tamsaus kambariuko" į kurį aš taip ir neužėjau. Baisiai bijojau, prisipažįstu :D

Pasikrovėm idėjų ir geros nuotaikos, aš laukiu jau šių metų Tekstilės Bienalės, Egle, o tu?

Iš tų dienų yra ir ši, mano skrebuke atsiradusi, nuotrauka, kuri gavo pavadinimą laisvai ;)

Nuotrauka sendinta mano pačios jėgomis. Gerokai patrinta stambiu švitriniu popieriumi, peiliuku ir paterliota Distress Ink. Apačioje paštampavau panašiu ornamentu kaip tapetai. Dar šiek tiek patepliojau pagrindą aštriu šepetėliu, akrilu ir visa Distress Ink pagalvėle. Minkštos pavadinimo raidelės taip pat patepliotos raudonu akrilu.

Su kniedėmis prikabinau prie laikiklių, kuriuos seniai jau turiu savo "niekučių dėžutėje" (toje kur gyvena visi niekur neišmesti daiktai, o gal prireiks), nuėmiau nuo dekoruotos dėžutės. Pakabinau ant vinukų. Taip nuotrauką galime vartyti.

Po ja slepiasi tekstas.

Akcentai. Jau pamėgtas pakabukas - fotoaparatas. Lazeriniai karpiniai, rub-on'as ir metalinė detalė atkartojanti nuotraukoje matomus tapetų ornamentus.
Su nekantrumu laukiu Jūsų komentarų.