Gyvenimo olimpiada

Šiomis dienomis visi seka olimpiados naujienas. Ir aš jas peržvelgiu nejučiomis, užlieta bendrumo ir ko gero savojo ego pamaloninimo jausmo, kai laimi tautiečiai. Tačiau nejučiomis galvoje ima suktis mintys, ne apie sportą, o apie gyvenimą. O jis tai tikra olimpiada. Tačiau simbolinių žiedų jame atrastumėm tiek, kad juos sunėrus gautume neišmatuojamo dydžio grandinę.

Gimimas, krikštas, pirmi žingsniai, pirmas mokyklinis suolas, išleistuvės, vestuvės... Tik dalelė didžiųjų akimirkų. O kur dar kelionės, žygiai, piknikai ir ramūs pasisėdėjimai saulėlydyje...

Ir dar mažos (o gal ir didelės) pergalės prieš, skriejančias ratu, laiko rodykles. Kai gali nugalėti savyje beprotį, dirbantį nesukaičiuojamą kiekį valandų ir sustojęs akimirkai bent jau pamatyti, koks nuostabus pasaulis aplink tave. Pažvelgti žmogui į akis. Nuoširdžiai nusijuokti... Nugalėti baimes. Būti savimi...

Gyvenimas tikra olimpiada. Ir mes kiekvienas esame laimėtojas.

Geros dienos!