Ar dažnai būna, kad parašai...ištrini...parašai..... ištrini.....rašai rašai ir vėl ištrini?... Tarsi nerastum minčių, nors tavo galva pilna... pilna susipynusių siūlų...
Spalvotų ir bespalvių.... Ilgų ir trumpų...
Ar kada bandėte jas išnarplioti? Traukti po vieną siūlą ir sukti į kamuolį...kol pintinė pasidaro pilna skirtingo dydžio ir spalvų kamuoliukų.
Aš drįsčiau pasakyti, kad tie kamuoliukai dažnai būna mano kūrybos vaisiai.. Prisipažinsiu, daug laiko praleidžiu bloguose, interneto albumuose...ieškodama įdomių žmonių...kūrybingų žmonių. Ir kiekvieną kartą atradusi įdomių idėjų, minčių jas dedu savo galvoje. Kartais jos tikrai stipriai susipainioja ir gimsta kažkas naujo.
Man sunku apsistoti ties viena rankdarbių technika, ties viena mintimi, ties vienu daiktu...man sunku išmesti vyno kamštį su gražiu užrašu, etiketę, vaiko rūbą su piešiniu.... prisipažinsiu esu tikra "kaupikė" :)
Kalbėdama aš plaukioju tarp daugybės minčių ir galiu lengvai peršokti nuo vienos minties prie kitos...
Kartais, kai rašau taip skubu parašyti mintį, kad praleidžiu raides, nes niekada negali žinoti, kas šaus į galvą sekančią sekundę :D Ir štai dėl to kartais rašau ir trinu... ir taip kokią valandėlę....
Prisipažinsiu, būna, oi tikrai būna dienų ar net savaičių, kai būna tuščia. Tiesiog nieko nenori, nieko nedarai arba griaužiu save, kad nepadariau prasmingo darbo. Nebaigi tris metus pintinėje tupinčio "mocherinio" sijono ar nesutvarkai per metus užversto sandėliuko... tada dar prisideda skalbiniai, indai, maisto gaminimas. Paprastomis dienomis galbūt net nesusimastai kiek gi darbų darbelių padarai ar sulakstai, bet tomis tuščiomis dienomis jie tave ypatingai erzina...
Žinot, kas man tada padeda? Pasivaikščiojai... Pasilakstymai su vaikais... Klykavimai ir krykštavimai...Geri šilti prisiminimai... Puodelis skanios kavos ar arbatos... Draugės/draugai...
Va ir šiandien vakare aš išbėgsiu pas drauges į "Spalvų namus". Pabūti žvakių šviesoje. Užuosti skanių aromatų. Paplepėti apie tas pačias galvoje susipynusias mintis. Ilgėjant rudens vakarams taip norisi daugiau šilumos ir šviesos. Kviečiu prisijungti ir susipažinti :)
2010 m. spalio 27 d., trečiadienis
2010 m. spalio 26 d., antradienis
dovanos gimtadienio proga rudeniniams pauksciams
Prabėgom, tarp dviejų karštų ir vieno deserto dėliojau mintis, kaip prisėsiu ir rašysiu.... Jums, ta proga, kad metuose būna ta diena, kai visi tave sveikina...Taigi pabudau ryte, gal kokią 6:00 ir supratau, kad ta mintis manęs neapleidžia, todėl turi žūt būt įgyvendinta...
Labai myliu rudenį. Vaikystėje mėgdavau dainą apie rudeninį paukštį :D Nebuvo tada nei didelio skausmo, nei kasdienybės, bet buvo (ir vis dar yra) gimtadieniai... Su metais skonis keitėsi, bet ta daina vistiek man kažkodėl brangi, o ir gimtadieniai, net jei kartais apninka rudeninis liūdesys, vistiek ateina ir visas blogas ir liūdnas mintis tenka palikti už lango mirkti lietuje...
Ta proga pas mane namuose apsigyveno keletas mano širdžiai mielų daiktų. Puodeliai ir dubenėliai sriubai, šiltos šlepetės (maxima jas pavadino kambariniais batais, skamba visiškai nešiltai), knyga, bei akiniai darbui... Puikesnio dovanų derinio net nesitikėjau. Dabar lietingais rudens vakarais pasidarau karštos arbatos su pienu, įsmunku į naujas minkštas šlepetes, užsidedu akinius ir skaitau knygą... Pasaka...Tiesiog atostogos rūgpienių kaime, kurių šiemet neturėjau.
Po tokios ilgos įžangos apie pagyras ir rudeninius paukščius, noriu pasakyti, kad labai džiaugiuosi gimusi rudenį :D Ir ta proga noriu pasidalinti su jumis japonišku būdu rištu albumu, kuris slepiasi supakuotas bei jau laukia kelionės dienos, ir paskelbti loteriją/"giveaway".
Sąlygos paprastos:
- palikite komentarą bloge, komentaras turi būti tik registruoto, ne anoniminio vartotojo arba komentarą facebook'e, po šio blogo nuorodą ir
- tapkite mano blogo sekėju arba InStudija gerbėju tam pačiam facebook bei
- pasidalinkit aktyvia nuoroda su kitais vartotojais :)
Loterijos nugalėtojas bus paskelbtas lapkričio paskutinį savaitgalį, t.y. 27 d.
P.S. Albumų pavyzdžius galite pamatyti čia
P.P.S Trijų žmonių dar laukia paguodos prizai - kampiniai knygų skirtukai.
Labai myliu rudenį. Vaikystėje mėgdavau dainą apie rudeninį paukštį :D Nebuvo tada nei didelio skausmo, nei kasdienybės, bet buvo (ir vis dar yra) gimtadieniai... Su metais skonis keitėsi, bet ta daina vistiek man kažkodėl brangi, o ir gimtadieniai, net jei kartais apninka rudeninis liūdesys, vistiek ateina ir visas blogas ir liūdnas mintis tenka palikti už lango mirkti lietuje...
Ta proga pas mane namuose apsigyveno keletas mano širdžiai mielų daiktų. Puodeliai ir dubenėliai sriubai, šiltos šlepetės (maxima jas pavadino kambariniais batais, skamba visiškai nešiltai), knyga, bei akiniai darbui... Puikesnio dovanų derinio net nesitikėjau. Dabar lietingais rudens vakarais pasidarau karštos arbatos su pienu, įsmunku į naujas minkštas šlepetes, užsidedu akinius ir skaitau knygą... Pasaka...Tiesiog atostogos rūgpienių kaime, kurių šiemet neturėjau.
Po tokios ilgos įžangos apie pagyras ir rudeninius paukščius, noriu pasakyti, kad labai džiaugiuosi gimusi rudenį :D Ir ta proga noriu pasidalinti su jumis japonišku būdu rištu albumu, kuris slepiasi supakuotas bei jau laukia kelionės dienos, ir paskelbti loteriją/"giveaway".
Sąlygos paprastos:
- palikite komentarą bloge, komentaras turi būti tik registruoto, ne anoniminio vartotojo arba komentarą facebook'e, po šio blogo nuorodą ir
- tapkite mano blogo sekėju arba InStudija gerbėju tam pačiam facebook bei
- pasidalinkit aktyvia nuoroda su kitais vartotojais :)
Loterijos nugalėtojas bus paskelbtas lapkričio paskutinį savaitgalį, t.y. 27 d.
P.S. Albumų pavyzdžius galite pamatyti čia
P.P.S Trijų žmonių dar laukia paguodos prizai - kampiniai knygų skirtukai.
Labels:
gimtadienis,
giveaway,
loterija
2010 m. spalio 5 d., antradienis
...kur dingo mano Rūgpienių kaimas?....
Vis dar bandau paneigti posakį, kas laikinai - tas amžinai... o namie vis daugiau daiktų ir darbų kurie pakrapštyti ten, pakrapštyti šen. Vasara išbėgo pasikaišiusi sijoną, o aš net nespėjau su ja atsisveikinti.
Kai už nugaros cypauja, klykauja vaikai, norisi kišti galvą į smėlį arba pabėgti... prie kokios jūros, kurios jau senai nemačiau.

Kur mano atostogos? Kur mano Rūgpienių kaimas? Ech.. atsimenu tas beprotiškai nuostabias vasaras... nubraižytas blauzdas iki kraujo šienapjūtės metu... pėdas įmintas į kokį minkštą šiltą... (garsiai nesakysiu ką :D ) bet bėgant parvyti karvių pasitaikydavo visko. Kartą atsimenu užpykdžiau aviną lankoje ir baisiai gyniausi dideliu vos pakeliamu akmeniu. Iki didelės baimės daug netrūko, skuodžiau namo, kad net takelis dulkėjo. Ravėdavom runkelius, morkas ir pupas... Valgydavom braškes ir bijodavom bičių. Vakarais lankoje stebėdavom bėgančius zuikius, lapes, o kartais pasitaikydavo ir briedžių. Jų neužmiršiu niekada.
Kažkuri vasara buvo gausi giminių susitikimų. Šokom dainavom, juokavom... prisiminėm ir susipažinom. Pasiilgau.
Dar labiau pasiilgau jūros. Dar tada kai buvom jauni ir gražūs :D su vyru ir draugais nulėkėm paskutinėmis vasaros dienom prie jūros ir nuoširdžiai "pražvengėm" tris dienas. Nežinau iš ko mes tada juokėmės, bet laikas buvo nuostabus... tada dar nebuvo gėda ir nuogiems pasikepinti ant saulutės.... o paskutinį vakarą prisirinkau pilną kuprinę akmenų...

...vyras tada mane be proto mylėjo ir nešė tą kuprinę...
Laikui bėgant viskas taip pasikeičia ir taip gera būna tai prisiminti. Ypač kai lieki dviese tyloj arba su artimais draugais ir gali apie tai pakalbėti be paslapčių :)
O ši vasara kažkur dingo... žinau, darbas vijo darbą ir vasarai nusibodo laukti...užtat neišdildomai prisiminsiu žmones kuriuos dabar matau tik "feisbuke"... prisiminsiu tuos, kuriuos stebėjau pro stiklą...tuos kurie man šypsojosi nuoširdžiai iki paskutinės minutės...
Buvo karšta...buvo lietaus...mažai obuolių...daug grybų...bet gal tai "užskaitom" rudeniui?
Kai už nugaros cypauja, klykauja vaikai, norisi kišti galvą į smėlį arba pabėgti... prie kokios jūros, kurios jau senai nemačiau.

Kažkuri vasara buvo gausi giminių susitikimų. Šokom dainavom, juokavom... prisiminėm ir susipažinom. Pasiilgau.
...vyras tada mane be proto mylėjo ir nešė tą kuprinę...
Laikui bėgant viskas taip pasikeičia ir taip gera būna tai prisiminti. Ypač kai lieki dviese tyloj arba su artimais draugais ir gali apie tai pakalbėti be paslapčių :)
O ši vasara kažkur dingo... žinau, darbas vijo darbą ir vasarai nusibodo laukti...užtat neišdildomai prisiminsiu žmones kuriuos dabar matau tik "feisbuke"... prisiminsiu tuos, kuriuos stebėjau pro stiklą...tuos kurie man šypsojosi nuoširdžiai iki paskutinės minutės...
Buvo karšta...buvo lietaus...mažai obuolių...daug grybų...bet gal tai "užskaitom" rudeniui?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


